bliurbėti — bliurbėti, bliùrba, ėjo menk. 1. intr. su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti: Paskui ji dar bliurbėjo, kad aš atbula esanti I.Simon. Reik kaisti pietus, paskui vyrai parėję ir bliurbės, kad pietai neišvirę Grg. Bliùrba ir bliùrba ir negali… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisibliurbėti — daug prisikalbėti: Bevažinėdamas su prūsais, prisibliurbėjau vokiškai lig valios Kv. bliurbėti; pabliurbėti; prisibliurbėti; subliurbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
subliurbėti — 1. tr. Kv, Vvr ką neaiškiai pasakyti: Filipas kažką subliurbėjo ir nutilo I.Simon. 2. intr. suburbuliuoti (apie teterviną): Genys stuobrį kalinėjo, tetervinas subliurbėjo Žr. bliurbėti; pabliurbėti; prisibliurbėti; subliurbėti … Dictionary of the Lithuanian Language